Lietuviškos Joninės GlazgeLietuva Skaito

Lietuviškos Joninės Glazge

Lietuviškos Joninės Poloko gamtos parke

Lietuva Skaito

Lietuvių asociacija Škotijoje surengė “Lietuva skaito” akciją Glazgo moteru bibliotekoje 

Istorija

BRITANIJOS LIETUVIŲ SEIMUI 75-eri – iššūkis ateičiai

BRITANIJOS LIETUVIŲ SEIMUI 75-eri – iššūkis ateičiai

Istorija

Lietuviai yra viena iš tų mažų  tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį.  Lietuva nuo XIX a. pabaigos buvo viena iš daugiausiai emigrantų (pagal gyventojų skaičių) pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Lietuviai į Didžiąją Britaniją pradėjo emigruoti XIX a. pabaigoje. Didesnė banga kilo jau nepriklausomos Lietuvos laikais, 1918-1940metais. 

Ne vienam emigrantui Britanija buvo vieta, kur metus kitus pagyvenę, jie keliaudavo toliau arba, užsidirbę pinigų, grįždavo į Lietuvą. Lietuvių padėtis nedaug skyrėsi nuo kitų imigrantų padėties, tautinio sąmoningumo, tautinės tapatybės formavimasis vyko panašiai kaip ir kitų tautų. 

       

Dauguma senųjų emigrantų buvo žemės ūkio darbininkai, menko išsilavinimo, nemokantys anglų kalbos. Atsidūrę svetimoje aplinkoje, kultūroje, lietuviai imigrantai atrado lenkiškas organizacijas, bažnyčias ir jungėsi prie jų, nes juos vienijo panašus pigaus darbininko imigranto likimas svetimame krašte, šiek tiek suprantama lenkų kalba. Lenkų imigrantų įtaka ypač buvo stipri pirmaisiais emigracijos metais.

 

           Lietuvio imigranto gyvenime labai svarbią vietą užėmė tikėjimas.  Nors lietuviai kunigai lankydavo svarbiausias lietuvių kolonijas, parapiją pavyko įsteigti tik Londono lietuviams. 1912m. pastatyta lietuvių bažnyčia, kuri rėmė lietuviškąją veiklą, formavo lietuvių bendruomenę, rėmė besikuriančias lietuviškas organizacijas, mokyklas, klubus.       

 

          Tėvynės ilgesys ir svetima aplinka vertė žmones burtis ir dalintis tuo, kas išvykus iš tėvynės neprarasta: lietuvių kalba, tikėjimu ir papročiais.   Pradėjo formuotis trys svarbiausi lietuvių centrai: Londonas ir jo apylinkės, Škotija su centru Glazgu (Glasgow) ir vidurio Anglija (Mančesteris ir aplinkiniai miesteliai). 

 

            Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Tokiu būdu, remiama Lietuvos vyriausybės, ir 1932m. įkurta Draugija užsienio lietuviams remti.   DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigra­cijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą.

 

Vienas reikšmingiausių Draugijos užsienio lietuviams remti  užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš14 valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“, diskutuota apie pasaulio lietuvių organizacijos kūrimą.

 

          Čia, Britanijoje, kun. K.A.Matulaičio pastangomis Londone buvo bandoma sujungti susikūrusias organizacijas ir pagaliau 1932m.įkurta Londono lietuvių federacija. Savotišku lietuvybės centru tapo Mančesterio lietuvių klubas. 1934m. susikūrė Škotijos lietuvių sąjunga, steigėsi mokyklos, bibliotekos, pradėjo veikti lietuvių kalbos kursai. Šios organizacijos Škotijoje ir Vidurio Anglijoje įsteigė lietuvių tarybas, o Londone-lietuvių federacijos tarybą. Visoms trims taryboms sutikus, sušauktas Didžiosios Britanijos lietuvių seimas.           

 

          ,,Tikėdamies stipriau sužadinti tautinę sąmonę išeivių jaunuomenėj ir aptarti aktualius Britanijos lietuvių išeivių reikalus visi su džiaugsmu priėmė Škotijos lietuvių klebono kun. J.Gutausko mintį - šaukti pirmąjį visos Britanijos lietuvių Seimą“,- rašė A.Poška. ,,Seimas tad ir buvo svarbiausias paskutiniųjų laikų įvykis Britanijos lietuvių gyvenime. Jam buvo intensyviai ruošiamasi ir dar nuoširdžiau jo laukiama“.

 

            1938 m. liepos 31d. į Glazgą (Glasgow) susirinko Britanijos lietuvių Seimas. Seimo pilnateisiais nariais buvo visi draugijų įgaliotiniai, garbės ir darbo prezidiumai. Iš viso

buvo 60 pilnateisių narių.  Savo atstovus į Seimą atsiuntė Londono, Mančesterio ir Škotijos lietuviai, dalyvavo svečiai iš Lietuvos. Susirinko per 700 tautiečių: vieni  atvyko autobusais, kiti   traukiniais ir visi dalyvavo susipažinimo vakarienėje Blaivininkų salėje. 

 

,,Seimas pradėtas liepos 31d. pamaldomis šv.Luko bažnyčioje. Didžiulė bažnyčia buvo pilna. Pamokslą sakė kun. dr. K.A.Matulaitis. Pats Seimas vyko puošnioje ir didelėje kooperatyvų šv.Mungo salėje“,- rašoma kun. dr.K.A.Matulaičio knygoje ,,Londono lietuviai, jų kovos už savo bažnyčią ir jų visuomeniniai darbai“. Buvo išrinkti Seimo darbo ir garbės prezidiumai. 

 

Seimą pradėjęs prezidiumo pirmininkas kun.J.Gutauskas, supažindino su darbotvarke, perskaitė sveikinimo laiškus bei telegramas.

 

Seime buvo svarstomos lietuvių aktualijos: jaunosios kartos nutautėjimo, lietuvių išeivių šeimų reikalai, švietimo, santykių su Lietuva klausimai, vyko  diskusijos dėl jaunimo organizacijos kūrimo.

 

Jaunosios kartos nutautėjimo priežastis labai gražiai išdėstė J.Žmuidzinas savo straipsnyje apie Anglijos lietuvius, išspausdintame knygoje ,,Pasaulio lietuviai“, kurią redagavo P.Ruseckas. Knyga išleista   1935m. Kaune  Draugijos užsienio lietuviams remti lėšomis.

 

Cituoju:,, Dėl čia gimusių lietuvių, kurių bus apie 1500, tenka pažymėti, jog jų didelė dauguma smarkiai nutautėja, jiems trūksta lietuvybės sąvokos. Tai vyksta dėl daugelio priežasčių: kadangi čia priverstinas pradžios mokymas, tai vaikai išeina iš mokyklų netik išmokę anglų kalbą, įsigiję anglų tarmę, bet ir iki paskutinio dirksnio persisunkę anglų galvosena. Iš mažens išmokę šią kalbą, perdėm ją visur naudoja. Palaikyti juose lietuvybę yra labai sunku, nes tėvai daugumoje yra paprasti žmonės, bemoksliai ir emigravusieji iš Lietuvos tuo metu, kai pas mus dar jie negalėjo būti tautiškai giliau įsisąmoninti. Tokiuose šeimų židiniuose, aišku, jaunimas su anglų mokslo pradais, negali pamilti lietuvių kalbos, pasemti ten lietuvybės. Šių aplinkybių jie yra smerkiami mums tautiškai žūti.Turint galvoj, kad mažamečius visą laiką atima anglų mokykla, o paaugusieji tuoj imasi darbo pragyvenimui pelnytis, nėra vietos lietuvių inteligentų ir trūksta lėšų, todėl nėra galimybės įsteigti reguliarius suaugusiems kursus lietuvių kalbai mokytis.“

 

,,Pirmasis Didžiosios Britanijos lietuvių seimas, įvykęs Glasgow 1938m. liepos 31d., nuodugniai apsvarstęs tikrąjį reikalą sudaryti Didžiosios Britanijos lietuvių tarybą, kuri pati viena atstovautų Didžiosios Britanijos lietuvius, būtų aukščiausia kolonijų kultūrinių pastangų derintoja bei šio krašto Lietuvių vienybės reiškėja, ir numatydama Didžiosios Britanijos lietuvių artimuosius darbus, kaip antai: parengti ekskursijas į Lietuvą,  platinti  lietuvišką ir katalikišką spaudą kolonijose, imti širdin ir palankiai spręsti visus gyvybinius jaunimo bei lietuviškos šeimos reikalus ir, reikalui esant, ginti spaudoje ir kitur Didžiosios Britanijos lietuvių reikalus, nutarė:

  1. Sudaryti Didžiosios Britanijos lietuvių tarybą   
  2. Didžiosios Britanijos lietuvių taryba susidės iš devynių asmenų, po tris iš Londono Lietuvių federacijos tarybos, Škotijos lietuvių tarybos ir Vidurio Anglijos lietuvių tarybos.
  3. Pirmąjį Didžiosios Britanijos lietuvių tarybos pirmininką rinkti šiame seime iš kolonijų pasiūlomų kandidatų, o nesant Seimo, kas metai pirmininkai bus renkami pačios tarybos narių. Pirmuoju Didžiosios Britanijos lietuvių tarybos pirmininku tapo Petras Bulaitis.

 Pirmasis lietuvių Seimas nutaria šaukti sekantį, Antrąjį Didžiosios Britanijos lietuvių seimą 1943 metais Londone ir pavedė Didžiosios Britanijos lietuvių tarybai tai įgyvendinti.“

Priimamos rezoliucijos:

  • Lietuvių išeivių šeimos reikalai: ,,Didžiosios Britanijos lietuvių Seimas randa reikalo viešai pasmerkti lietuviškos šeimos griovikus-duobkasius, būtent: trečiųjų asmenų nedorą įsibrovimą į šeimos židinį, laimingos šeimos vidaus priešus: girtybę, azartinius lošimus, lošimus iš pinigų, per didelį išlaidumą ir nepateisinamą išdidumą“.
  • Mūsų jaunuomenės reikalai: ,,Seimas įpareigoja visas Didžiosios Britanijos lietuvių kolonijas steigti knygynus, skaityklas, suaugusiems ir jaunimui įvairius kursus, mokyklas, globoti giesmę ir lietuvišką dainą, palaikant chorus, remti sportą, muziką, meną. Daugiau dėmesio kreipti į mokyklinio amžiaus vaikų mokyklėles, kur jie būtų mokomi lietuviškai skaityti, kalbėti, rašyti, giedoti ir dainuoti.“
  • Išeivių santykiai su tėvyne: siekiant sustiprinti lietuvių tautinę dvasią, palaikyti glaudžius santykius su giminėmis ir visu tautos kamienu Lietuvoje, organizuoti išvykas į Tėvynę, ypatingą dėmesį kreipiant į jaunuomenės ir mokyklinio amžiaus vaikų apsilankymus Lietuvoje.

Seimas užbaigtas tautos himnu ir iškilminga vakariene.“

 

Vartant šiuos nuo laiko pageltusius puslapius, skaitant negausias to laikmečio knygas, turbūt sutiksite, kad nors mus ir skiria didžiulis 75-erių metų tarpsnis, kai kurios problemos tebėra aktualios ir šiuo metu.

 

Tiesa, sprendimas susirinkti antrąjį kartą 1943 metais liko neįgyvendintas. Antrasis Pasaulinis karas  daug ką pakeitė, taip pat ir šiuos planus, ilgam nutraukė atgijusį tautinį gyvenimą.  

            Kiekvienas dešimtmetis įdomus savo veikla, savo kūrybiniais ieškojimais.

Po karo, 1946-47 m. prasidėjo nauja emigracijos banga: naujai atvykusieji tautiečiai jungėsi į jau veikiančius centrus Londone, Škotijoje, Mančesteryje, o kur jų nebuvo, įkūrė naujus. Aktyvėjant lietuviškai veiklai, 1947 m. įkurta Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga, o 1950m.- Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė. Taip Didžiojoje Britanijoje atsirado dvi panašios lietuvių organizacijos: DBLB veikla apsiribojo Londone veikusiomis organizacijomis, o DBLS apėmė didesnę valstybės dalį.  Nuperkami Lietuvių namai  prie Holland parko Londone, vėliau Notting Hill rajone. Lietuviai aktyviai aukojo pinigus ir 1955m. nusipirko Lietuvių Sodybą Hampšyro grafystėje.

Veikė Socialinis ir sporto klubas rytinėje Londono dalyje, klubai kitose Vidurio Anglijos vietose, Belšilo klubas Škotijoje

            Tačiau šeštajame dešimtmetyje prasidėjo masinė lietuvių emigracija iš Didžiosios Britanijos į kitas užjūrio šalis: JAV, Kanadą, Australiją, Pietų Ameriką. Šios emigracijos padariniai buvo patys skaudžiausi  Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenei: išvyko daugiau nei pusė lietuvių, sumažėjo organizacijų ir narių skaičius, ir ilgainiui DB Lietuvių bendruomenė nustojo veikusi.  Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga 1980metais tapo Britanijos lietuvių atstovu Pasaulio lietuvių bendruomenės šeimoje .

 

             Ir štai 1990m. kovo 11-ąją atkuriama Lietuvos nepriklausomybė - Lietuva tapo nepriklausoma demokratine valstybe. Aktyvi veikla įvairiose politinėse protesto akcijose, skleidžiant laisvės ir demokratijos idėjas ir taip prisidedant prie išsaugojimo okupuotoje Lietuvoje nepavergtos mūsų tautos dvasios, prasiveržusi Atgimimo laikais ,,dainuojančios  revoliucijos“ sąjūdžiu jau buvo praeitis:tikslas pasiektas.

 

              Prasidėjo  naujas istorinis etapas ir Britanijos lietuvių gyvenime.   Plūstelėjo bene didžiausia lietuvių emigracijos banga. Ūkanotas Albionas naujuosius atvykėlius pasitiko šaltai. DBLS nebuvo pasiruošusi naujo istorinio etapo iššūkiams, nesuvokė imigracijos mastų ir ne iš karto atvėrė duris. Naujiems emigrantams į šią seniai veikiančią bendruomenę įsilieti buvo gana sunku-tvyrojo nepasitikėjimas, nenoras priimti į savo būrį. Nesuprantami buvo ir kai kurie tuometinės DBLS centro valdybos sprendimai: 1995m. į Lietuvą išvežami visi leidyklos ,,Nida” leidiniai, uždaromas Tautinės paramos fondas, 1996m. parduodami Lietuvių namai Londone, Notting Hill rajone-namai, kurie apie pusę amžiaus  buvo lietuviškos kultūros, švietėjiškos veiklos centras, bendruomeninės veiklos tvirtovė, patalpų neteko dešimtmetį veikusi Maironio lituanistinė mokykla(kurį laiką glaudėsi ambasados patalpose, vėliau Šv.Kazimiero bažnyčioje),1998m. nustoja veikti jaunimo sąjunga. Nupirktas naujas namas Londono vakarinėje dalyje netapo Londono lietuvišku centru ir netrukus buvo parduotas. Susidarė įspūdis, kad kai kurių Lietuvių sąjungos valdybos narių požiūriu, visi organizacijos tikslai pasiekti, bendruomeninė veikla netenka svarbos ir ateitis nesiejama su naujais atvykėliais, nors šie, priešingai, ieško galimybių būti kartu ir tęsti lietuvybės puoselėjimo tradicijas.

 

              Kadaise kilę nuogąstavimai, kad Didžiojoje Britanijoje kartu su senąja emigrantų karta gali išnykti ir lietuvybė, neteko pagrindo. Dabartinė emigracijos banga suteikia naujos dvasios lietuviškoms organizacijoms, praturtindama lietuvių bendruomenės gyvenimą, visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Į Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos veiklą pradeda įsijungti naujai atvykusieji, tad buriasi senieji ir naujieji lietuviai. Didesnio aktyvumo sulaukta po 2004m. Lietuvai tapus Europos sąjungos nare, atsiradus laisvam migravimui. Keičiasi organizacijos pavadinimas-ji tapo Jungtinės karalystės lietuvių sąjunga, o vėliau  JKLB. Toks simbolinis vardo keitimas reiškė, kad lietuviai visoje JK vienijasi tam, kad išsaugotų lietuvybę.

 

             Anksčiau žmonės, atvykę į JK būrėsi ir ieškojo vieni kitų, nes buvo iš Lietuvos ir jiems reikėjo lietuviškos terpės kitoje, naujoje jų gyvenamoje šalyje. Dabar JK lietuviai pradėjo burtis ir pagal profesijas bei interesus: įsikūrė Lietuvių komercijos rūmai, dirbančių bankuose klubas London City Club, gydytojų organizacija, Mokytojų klubas. Lietuviai bendrauja, nes žaidžia krepšinį; susitinka, nes atitinka kategorijai „studentai“ ir pan. Tačiau ši klubinė lietuvybė turi ir vieną silpnybę – mes esame susiskaldę. Tai mus silpnina,  ir tuo paminama dar viena svarbi lietuvių, gyvenančių JK funkcija – britų akyse svarbiausiomis progomis mes turime būti dideli ir vieningi. Tik taip būdami čia ir dabar mes galėsime prisidėti prie Lietuvos gerovės ir jos vardo klestėjimo – būdami vieningi savo svarbiausiuose tiksluose.

 

               Bendruomenė yra trijų Baltijos respublikų Baltų tarybos narė, pasirašiusi sutartį su ,,Tilto“ fondu, kurio tiksluose yra lietuviška veikla ir jos skatinimas. Fondas kartu su bendruomene rinko lėšas naujo Koplytstulpio atsiradimui Sodyboje. Jau trečią dešimtmetį veikia vaikų fondas prie SOS vaikai, kuris  remia ir įgyja  medicininę techniką vaikų ligoninėms Lietuvoje, remia našlaičių namus. 

 

Bendruomenės iniciatyva 2006m. atkurta jaunimo sąjunga, veikia Skautų organizacija, kuri kasmet ženkliai pasipildo. Verslas ir bendruomenė taip pat turi sąsajų: bendros labdaros vakarienės, kalėdinės mugės ir kiti renginiai. Antrus metus iš eilės tradicinė Sekminių šventė Sodyboje organizuojama kartu su aktyviausiu bendruomeninės veiklos rėmėju- Lituanikos įmone. 2007m. Bendruomenė kartu su Komercijos rūmais, City klubu ir Jaunimo sąjunga kreipėsi laišku į Lietuvos institucijas, su prašymu supaprastinti konsulines paslaugas. Kaip žinia, į mūsų pateiktas raštu pastabas buvo sureaguota. Šie pavyzdžiai dar kartą pademonstruoja vieningo darbo privalumus.

 

Šiandien JK yra 39 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 1500 vaikų, tačiau tai sudaro labai mažą procentą nuo atvykusių iš Lietuvos vaikų.

            Šiandien JK neoficialiais duomenimis gyvena gerokai per 200 tūkst. tautiečių. Atrodytų, masė didžiulė, tačiau jėgos atžvilgiu Jungtinėje karalystėje mes menkai girdima ir maža bendruomenė.

Bendruomenės narystė yra simbolinė, tačiau ji reikalinga organizacijos egzistencijai. Galbūt reikėtų pagalvoti ir apie kolektyvinę narystę, ir pagaliau, apie mūsų visų atstovavimą ne tik JK, bet ir Lietuvoje, apie tarpusavio veiklos derinimą, informacijos sklaidą.

 

             Britanijos lietuvių Seimo 75-erių metų jubiliejus žymi nueitą įdomų, sudėtingą ir prasmingą bendruomeninės veiklos kelią, jos brandą. Šia proga Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės Taryba nusprendė sukviesti visų JK organizacijų atstovus ir pratęsti prieškario metais pradėtą diskusiją. Nors prabėgo daug metų, pasikeitė  kartos,  tačiau bendruomeninės veiklos gairės  išlieka tos pačios. Dabartinė karta, išsibarsčiusi  atokiausiuose  Jungtinės Karalystės kampeliuose, buriasi draugėn, suvokia, kad tik būdami kartu ir vieningi išlaikys savo lietuvišką tapatybę.

 

             Bendruomenės veidas keičiasi, tačiau jos tikslas išlieka tas pats - būti atvira bendruomene kiekvienam lietuviui. Tik brangindami kiekvieną lietuvį, gyvenantį Jungtinėje Karalystėje ir kviesdami jį bendrai  veiklai, mes sudarysime palankias sąlygas puoselėti tautinį tapatumą, lietuviškas vertybes, saugoti istorinę atmintį bei auklėti jaunąją kartą lietuviška dvasia, neprarasti harmonijos su savimi ir Tėvyne.

 

 Dėkojame autorei prof. Živilei Ilgūnaitei

Renginių kalendorius

Skelbimai

Lietuviška Mokykla 'Skruzdėliukas'

 

Lietuviška mokykla esanti Edinburge laukia vaikų nuo 5,5 iki 12 metų.

Išsamesnė informacija

Facebook 

https://www.facebook.com/Lietuvi%C5%A1ka-Mokykla-Skruzd%C4%97liukas-1008402882544706/timeline

arbe elektroniniu paštu 

lietuva.edinburge@gmail.com

Rėmėjai

Rėmėjai

Internetinio puslapio kūrimas ir palaikymas

 

Esame labai dėkingi UAB "Informacijos linija" ir jų komandai už tai, kad sutiko mus paremti sukuriant LISA internetinį puslapį http://www.lt-scotland.co.uk

www.proweb.lt

Interneto svetainių kūrimas seo paslaugos optimizavimas

Informacijos linija, UAB

 

       

             

X